2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Gyvenimas tik vienas duotas

Diena iš dienos skundžiamės. Skundžiamės nelaiminga meile, blogu gyvenimu. Vienam mažai pinigų, kitam mažai laisvės, trečias aplamai išrėžia, kad nekenčia gyvenimo.

Sutinku, būna sunkių akimirkų, būna nuopolių, būna nelaimių. Ir taip, mums kiekvienam kažko trūksta. Niekada nebus gana. Paklauskite betkokio žmogaus sutikto gatvėj ar jis kažko nori. Neatsiras nei vienas žmogus, kuris pasakys "Man nieko nereikia, aš turiu viską, kad būčiau laimingas". Visi norės vieno ar kito, mašinos ar namo ant jūros kranto, meilės ar pinigų..

O ar susimąstot, kad turėtume būti laimingi vien dėl to, jog galime matyti? girdėdi? jausti.. Kad galime kas rytą prabudus išvyst saulę, bėgioti, žaisti, mylėti. Retas žmogus, kuris niekuo nesiskundžia. Iki pilnos laimės vistiek kažko trūksta. O jūs paklauskite pas žmogų, sergantį vėžiu, ko jam trūksta iki tos tikrosios laimės? Net neabejoju, kad jis trokš tik to, kad nesirgtų. Ir kodėl mes pradedam vertinti gyvenimą tik tada?..

Ir žinot, mes kasdien skundžiamės. O žmonės, kurie žino, kad jų dienos suskaičiuotos atsikelia ir padėkoja Dievui už tai, jog gali gyvent. Ir jie nesiskundžia, jie džiaugiasi kiekviena gyvenimo diena. O mes, dauguma tikrai sveiki ir jauni žmonės, puolam į depresijas, verkiam, skundžiamės, pykstamės su tėvais, nevertinam žodžių, tyčiojamės, šaipomės..

Gyvenimas tik vienas duotas, niekada negali žinot ar rytojus tau tikrai išauš.
Niekada negali žinot, ar rytojus išauš tavo artimam žmogui..


 

2013 m. kovo 7 d., ketvirtadienis

Juoda dėmė.

 Sveiki visi karts nuo karto apsilankantys mano atsinaujinusiame bloge!

Šįvakar mąsčiau apie ką galėčiau parašyti savo bloge. Gavau daug pasiūlymų, bet aktualiausia tema buvo patyčios ir tolerancija. Todėl būtent apie tai ir parašysiu savo nuomonę šitame įraše. 


Pasiimk peilį ir įsipjauk juo į ranką. Nedaug, bet įsipjauk. Skauda, ar ne? Įsipjauk dar kartą. Ir dar kartą. Susipjaustyk kol nebebus jėgų šypsotis. Skaudės visą kūną. Skaudės nuo kiekvieno prisilietimo prie tavo rankų. Tu pradėsi visų vengti, ir rėksi, kad jie nesiliestų. Nes tau skauda. Nežmoniškai stipriai skauda, juk tavo rankos supjaustytos.. Tai - fizinis skausmas.

Dvasinis skausmas lygiai toks pats. Kiekvienas blogas žodis lyg pjūvis peiliu per tavo jausmus. Pirmas galbūt neatrodo labai skaudus, ir, rodos, tikrai pakenčiamas. Bet vėliau.. pjūvių daugėja, ir tai pradeda tave žlugdyti, tau pradeda skaudėti. Nebenori matyti žmonių, juk jie pjausto tave, juk jie tave skaudina ir varo tave į neviltį.. Nebepajėgi apsiginti, nes supjaustyti jausmai graužia tave iš vidaus.

Pjūviai virsta žaizdomis, kurios gyja ilgai.. Joms užgijus lieka randai. Randai parodo kiek žmogus yra ištvėręs.. jie parodo, koks žmogus stiprus visą tai iškentęs. Bet juk rankos žymiai gražesnės be randų, o gyventi su nesupjaustytais jausmas yra visai kas kita..

Viena panelė sutiko pasidalinti savo išgyvenimais mano bloge.
"Kasryt, einant į mokyklą, nežinau ko galiu tikėtis, kas manęs laukia už kampo.. Per pamokas nesusikaupiu, nes girdžiu už nugaros klasiokes, kurios kreipiasi "Ei, Jolanta, žinojai, kad tu stora? Ne? Bet dabar žinosi". Patyčias mokykloje patiriu kasdien, kiekvieną mielą dieną. Dažnai visi sako "Nusižudyk, tau neverta gyventi, tu niekam nepatinki, tu niekam nereikalinga, tu visada nusišneki, tu silpnaprotė, tau neverta gyventi.." - J.N.

Ar susimąstėt kokie supjaustyti jos jausmai? Ar įsivaizduojat, kaip skauda jai. Aš įsivaizduoju..
O iš tikrųjų kiek daug kalbamą apie patyčias, kaip su jomis kovojama. Įvairios akcijos, visokios "savaitės be patyčių" ir panašiai. Manau, tai nė kiek nepadeda.

Norėčiau ateityje sukurti jaunimo grupelę, kurioje žmonės galėtų ateiti išsikalbėti. Tai nebūtų jaunimo linija, nes telefonas negali tavęs apkabinti. Tai būtų jauki erdvė, kur visada sulauktum apkabinimo, galėtum išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais su tokiais pačiais žmonėmis. Galėtum juoktis ir džiaugtis.. Tai viena iš mano svajonių!

Susimąstykit dabar, ar norite būti pjaustomi? ar gerai jaučiatės, kai pjaustote kitus? negi žmonės tikrai tokie beširdžiai? Apkabinkim silpnesnį, ir galbūt mus apkabins tada, kai labiausiai to reikės.. Peace.


 



2013 m. vasario 7 d., ketvirtadienis

Dalelė "dienoraščio"

Sėdžiu sustingusi.. Aplink nieko nėra. Esu tik aš ir mano mintys. Kodėl kartais žmogus žudo pats save? Nereikia peilių, nereikia smūgių, užtenka tik tylos ir minčių. Ir tai žudo tave daug skaudžiau. Kartais sunku gyventi. Sunku mąstyti. Sunku mylėti. Ir kai už lango krenta snaigės, manęs jos nedžiugina. Sustingusi žiūriu pro langą ir prisiminimai pavirsta į ašaras mano akyse. Kodėl viskas taip? Kodėl po gerų akimirkų ateina blogos? Kodėl gyvenimas taip sutvertas, kad ateina diena, kai tau visko gana. Gana skausmo, gana išdavysčių, gana melo.. Mintys sustingsta, sustingsta ir širdis. Ir jos niekada nebeglostys niekas kitas.. nepadės, neatgaivins. Gana..


 

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Geriau neklausk!

Taaaip taip taip, po maždaug mėnesio pertraukos Brigita grįžta į savo blogą. Ir šį kart noriu pasidalint savo nuomone/išgyvenimais/patarimais ko geriau neklausti vaikino!
Žinoma, poroje abu asmenys turėtų būt atviri, turėtų nebūti "tabu" temos ir kiekvienas galėtų klausti ko tik nori.. bet..
Bet yra klausimų, kurių geriau neužduoti vyriškosios lyties atstovams!

AR TU MANE MYLI?
Ah.. suprantama, kad panelės tai nori girdėt pastoviai. Visada. Jeigu jūs draugaujat, negi tikiesi išgirst neigiamą atsakymą? Aišku myli, bet daugelis vaikinų nėra linkę švaistytis šitais žodžiais. Maža to, nemažai vaikinų išgirdę šitą klausimą suirzta, galbūt net susinervina. Paruošk jam romantišką vakarienę ir esu užtikrinta, kad jis išlies tau visą širdį!

KUR ESI?
Rūpestingosios panelės! Suprantu jus.. Ir pati visada domiuosi kur jis, su kuo jis, kaip, kada, kodėl ir kelintą grįš. Daugelio panelių pirmasis klausimas atsiliepus jos mylimajam būna "KUR ESI?". Daugelį vaikinų tai tiesiogine prasme nervina. Greičiausiai jis tau atsakys, bet liks susierzinęs. Prisimink, negali savo mylimojo kontruoliuoti visada. Kartais leisk jam atsipalaiduoti.

APIE KĄ DABAR MĄSTAI?
Juk būna akimirkų, kai vaikinas tiesiog tyli.. Žiūri televizorių, ar klausosi muzikos. O galbūt tiesiog žiūri pro langą? Tada pasipila klausimai "Apie ką mąstai? papasakok!" Suprantama, kad panelės rūpinasi, ką galvoja ir kokių problemų turi jų antroji pusė. Bet yra nemažai vaikinų, kurie mieliau savo problemas sprendžia patys, o ne dalinasi jomis su savo mylimąja. Galiausiai juk ir pačios panelės kartais mėgstam pabūti tiesiog su savo mintimis.

AR TAU PATINKA MANO NAUJAS LŪPŲ BLIZGIS?
Vyrai dažniausiai nekreipia dėmesio į tokius dalykus. O ištikrųjų, daugelis vyrų netgi neturi jokio supratimo kosmetikoje. Neklausk jo to, nes jis arba meluos, kad tau įtiktų, arba pasakys "nežinau", kas tave dar labiau suerzins!

AR AŠ NEGRAŽI?
Laaabai dažnas klausimas. Arba dar dažnesnis atsakymas į komplimentą "Baik tu.. negraži aš". Pati esu susidūrus su šia situacija. Ir galiu įtikinti kiekvieną panelę, kad jūsų vaikinas pradžioje visomis išgalėmis bandys tau įrodyti, kad esate graži. Laikui bėgant jam atsibos ir tai jau pradės jį erzinti. Jeigu jau jis su tavimi, reiškiasi nesi jam baisi. Galų gale, visada prisiminkit, kad per daug blogos nuomonės apie save panelės netraukia, o gal netgi atstumia vaikinus.

KIEK MERGINŲ PRAEITYJE TURĖJAI?
Čia laabai paini situacija. Išgirdusi atsakymą, kad jis jų turėjo daug, pamanysi kad jis kažkoks mergišius. Kils pavydo scenos ir pradėsi įsivaizduoti, kad santykiams ateis galas, nes mergišiai su viena panele ilgai neužsibūna.. O išgirdusi atsakymą, kad jis jų turėjo nedaug, pamanysi, kad jis buvo nepopuliarus tarp moterų, galbūt turi kažkokių minusų, kurių dar nežinai?  Neklausk tokių klausimų - jis turi tave, o praeitis ir liks praeitimi.