2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Nutilk.

Nutilk, girdi? Tai ruduo.

 
Ir kai lauke šalta, girdžiu, kaip į langą beldžiasi tyla. Matau į vidų bandančius patekti saulės spindulius. Deja, jų vis mažiau ir mažiau. Vakarėja. Ir jausmas toks, kad gatvėje žmonės pikti.. draugai liūdni, o net ir žaislas ant mano lovos neatrodo laimingas.  Jausmas toks, kad netgi dainos rauda man į veidą. 

Aš iš paskutiniųjų užsimerkiu ir bandau nepasiduodi. Užsimerkt prieš blogį, prieš nesutarimus, prieš rudenines depresijas ir liūdnas mintis.
Ir aš nedrįstu prieiti prie lango, bijau, kad paskutinis spindulėlis nuriedėjęs dangumi, nusineš paskutinius šviesos kristalėlius, kurie žibėjo mano akyse.


Nutilk. Tiesiog būk spinduliu, kuris įžiebs šviesą kito akyse.


Komentarų nėra: