2012 m. liepos 1 d., sekmadienis

Kaimo ypatumai

Visą šį savaitgalį praleidau kaime, todėl ir sumąsčiau parašyti būtent apie jį. Anksčiau visi "kaimietukai" norėdavo gyventi mieste. O dabar atvirkščiai, dažnai miestiečiai poilsį, ar netgi gyvenimą renkasi kaime. Kai sužinojau, kad savaitgaliui vyksime į kaimą nenuliūdau.. bet ir labai nesidžiaugiau. Juk kaimas, ką ten veikt..

Klydau. Nuvažiavus ten nesigailėjau. Prabundi ryte visiškoje tyloje, nebent močiutė jau klausosi mišių per radiją. Kaimo žmonėms įprasta keltis anksti, kai tuo tarpu aš miegu tiek, kiek tik noriu. Na, bent vasarą. Žinoma, kaime esu ne pirmą ir ne paskutinį kartą, bet būtent šį savaitgalį susimąsčiau apie jo svarbą. Išėjus už kiemo ribų gali pasivaikščioti po, rodos, begalines pievas. Atrodo bėgsi pro jas tol, kol pritrūks oro. O aš kartais pagalvoju, kad galbūt mano pronūkiams ar gal netgi anūkams tokie didžiuliai laukai nebus kasdienybė. Juk kuo toliau, tuo dažniau naujovės "ima" viršų. Ir aplamai, kaime laikas slenka lėčiau.. Čia gyvenantys žmonės mažiau skuba, o neretai neskuba visai. Jie leidžia sau pasimėgauti gaiviu oru, pasigrožėti darželyje pražydusiomis gėlėmis ar pievoje nutūpusiu gandru. Manau kaimas labai puiki vieta pasislėpti nuo miesto triukšmo, mėgautis šviežiu oru, o ne automobilių išmetamųjų dujų tvaiku.

Tikiuosi ir jūs turit galimybę ilsėtis, ar netgi gyventi kaime.

Iki!
 

Komentarų nėra: