2012 m. gruodžio 6 d., ketvirtadienis

66 faktai apie mane

1. Povilas sako, kad esu tobula. (Liepė šitą parašyt)
2. Esu labai savikritiška, nežinau kaip pamilti save, bet iki šiol man to padaryti nepavyko.
3. Mėgstu žaist cs. Bet tik su draugais arba pažįstamais.
4. Kai buvau maža žaisdavau gatves su pusbroliais, piešdavom linijas ant kelio kieme. Būdavo dvipusis eismas, ženklai ir policininkai.
5. Dievinu mandarinus.
6. Negaliu gyventi be muzikos. Man nerūpi koks dainos žanras, jei man ji graži, nusišikti ar ji popsinė, ar klasikinė.
7. Esu drovi su mažai pažįstamais žmonėmis.
8. Mano geriausia draugė - Sicilija Pranciulytė.
9. Vaikinus laikau ištikimesniais, nei panelėmis, bet būna išimčių.
10. Numirčiau be telefono.
11. Nekenčiu, kai žmonės rašo su klaidom. Žiauriom klaidom, tokiom kaip: senei, puikei, wiskas.
12. Dėl draugų ir artimųjų paaukočiau vieną papą. Nu gerai, abu.
13. Tikiu horoskopais. Ne aklai, bet didžiąja dalimi tikiu.
14. Vertinu jaunimą, kuris aplanko senelius, jiems padeda ir apskritai nepamiršta jų.
15. Esu visiška romantikė, dievinu pasivaikščiojimus vakare, žvakių šviesą, romantinius filmus ir dainas.
16. Dabar klausau dainos Ellie Goulding - Lights.
17. Uggai man negražūs batai, bet pati juos turiu.
18. Esu jautri. Jei kažkas pakelia prieš mane balsą galiu apsiverkt.
19. Mėgstu svajot. Kas vakarą tol, kol užmiegu.
20. Mėgstu šilumą. Stoviu duše ne tol, kol išsimaudau, o tol, kol pradeda bėgt šaltas vanduo.
21. Turiu sesę, kuriai vasario mėnesį sueis 21 metai.
22. Klausau lietuviškos muzikos.
23. Kartais nekenčiu savo klasiokų, bet nekeisčiau jų į jokius kitus.
24. Mėgstu daryti valgyt. Esu įsitikinus, kad maistas pagamintas su meile yra 1000 kartų skanesnis.
25. Esu nuoširdi ir labai vertinu nuoširdumą kituose žmonėse.
26. Jei man trenktų vaikinas - niekada jam neatleisčiau. Kalbu apie rimtą smūgį, o ne pasižaidimą.
27. Neištikimybė man baisiausia, kas gali nutikt santykiuose. Nėra žodžių tam paaiškint ir to negalima pateisinti.
28. Mėgstu, kai mane visur vežioja.
29. Esu įsitikinus, kad meilė gali įveikt viską.
30. Negaliu gyvent be kavos.
31. Vyriškus kvepalus galėčiau uostyt kiaurą parą.
32. Noriu, kad mane vaikinas mylėtų taip, kaip Kostia myli garažą. (Tai neįmanoma)
33. Esu užsispyrus.
34. Dievinu, kai man pabučiuoja į nosį arba kaktą!
35. Tėtis sako, kad esu gražiausia mergaitė pasaulyje.
36. Nemėgstu pasikėlusių, naivių žmonių. MELAGIŲ.
37. Mėgstu dainuot ir visada norėjau lankyt kokias nors vokalo pamokas.
38. Mėgstu piešti.
39. Mylimam žmogui atiduočiau viską, ką tik galėčiau.
40. Nekenčiu kmynų, šaltienos, kepenėlių, virtos vištos, vištos odelių, lašinukų kokiam nors patiekale, paprikų ir aplamai virtos mėsos. Kiaulienos nei virtos, nei keptos. Nebent ji malta. T.y. faršas. O iš jo bet kas gali būt padaryta, greičiausiai valgyčiau. Arba ne. Nekenčiu kai būna kažko mėsiško sriubose arba kugelyje.
41. Myliu mažus vaikus.
42. SESĖ SAKĖ, KAD AŠ PELKIŲ VANDA.
43. Už 20km nuo mano namų gyvena vaikinas, kuriam aš rūpiu.
44. Esu sudaužius stiklinį stalą, kai užmečiau ant jo radiatorių.
45. Esu geras žmogus, nes ką tik užkaičiau vandens arbatai tik todėl, kad paprašė sesė.
46. Nekreipiu dėmesio į kitų žmonių apkalbas. Kad ir kokia reputacija žmogaus, prieš darydama išvadas pati su juo pabendrausiu.
47. Mėgstu fotografuotis. Nusifotografavusi 200 nuotraukų, žmonės pamatys tik vieną, arba nepamatys nė vienos.
48. Nuo 1 iki 4 klasės buvau populiariausia mergaitė klasėj. Kartu su Agne Ambrozaityte.
49. Visi dievina mano plaukus, o aš jų nekenčiu. (Sicilija sakė šitą parašyt)
50. Visada esu pasiruošus išklausyt žmogų.
51. Nemėgstu kalbėt telefonu.
52. Ilgą laiką dirbau internetinėse radijose. Tas ilgai kokie 2-3 metai.
53. Nesu buvus jokioje kitoje šalyje, apart Lietuvos ir Rusijos.
54. Jaučiuosi gerai išauklėta.
55. VISADA po mokyklos pamiegu pietukų miego.
56. Kai buvau maža užaugus norėjau būti kasininke.
57. Povilas mane vadina klecku. Labai miela.
58. Noriu didelio pliušinio meškino.
59. Dievinu, kai kažkas mane užstoja arba gina.
60. Mano zodiako ženklas - avinas.
61. Man per Kūčias labai sunku užmigt, nes stengiuosi užmigt kuo greičiau!
62. Man rūpi žmonės. Net beveik nepažįstami. Ir rūpi nuoširdžiai.
63. Nekenčiu šito smailo xD.
64. Tamsios akys yra pačios gražiausios. Jei turėčiau galimybę rinktis, rinkčiausi gimt su tamsiai rudomis akimis!
65. Nemėgstu, kai mane užklumpa nepasiruošusią.
66. Greit prisirišu prie žmonių ir mane labai lengva įskaudinti.

 
 



2012 m. gruodžio 4 d., antradienis

Liūdnas vakaras.

Šįvakar Brigita liūdna. Atrodo lyg nieko neįvyko - bet mintys slegia.. Kodėl aš visada manau, kad įvyks kažkas negero, kad viskas sugrius ir iš gerų planų liks tik pelenai? Dažnai ateina toks vakaras, kai rankos nusvyra..
Net nesugebu sudėliot minčių, bet noriu pasidalint su jumis kaip jaučiuosi. O jaučiuosi šiandieną nekaip.. 


Nenoriu jūsų liūdint savo bloga nuotaika, tai siūlau paskaityt šiuos žodžius, kurie priverčia susimąstyti. Iki kito, tikėkimės linksmesnio blogo! :)

"Sustok sekundėlei. Apsidairyk aplinkui. Jei sugebėjai pamatyti šį postą, greičiausiai turi prieigą prie interneto, turi namus, turi artimuosius, draugus, žmones, kurie tave myli ir gerbia, bet atrodo trūksta kai ko? Nesijaudink, ateis laikas ir atsiras. Tačiau vertink tai ką turi dabar, nes žmonės turi labai kvailą savybę - pradėti vertint tai ką turėjo, tik tada, kai tą praranda. Juk nieko nėra amžino, o tuo labiau žmonių, kurie tave supa, todėl mylėk juos kiek gali, nes niekada negali žinot kada jie pasitrauks iš tavo gyvenimo. Gerai, kad aš tai suvokiau ganėtinai anksti, tačiau praradus žmogų, kurį be galo mylėjau. Labai graudu pasidaro žiūrint i tuos, kurie negerbia, niekina, menkina žmones, kurie jiems nori tik gero, o juk pagarba kitiems yra viena iš gražiausių žmogaus savybių... Todėl vertinkit tai, ką turit šią akimirką, stenkitės nesipykti, neskaudinti kitų ir išmokit atleisti. :) Tuomet ir gyventi pasidarys daug paprasčiau."

 

 


2012 m. gruodžio 1 d., šeštadienis

Kalėdinė šiluma

Nors ir su skaudančia gerkle, bet esu laiminga. Geriu kakavą ir kažkoks gėris užplūsta mane, lyg ir nieko neįvyko, bet širdyje - Kalėdinė šiluma. 


 Mandarinai, vienas namuose, sniegas, tamsūs vakarai, apsnigtos gatvės, dovanos, šiluma, apkabinimai, kalėdinės dainos, išpuoštos gatvės ir parduotuvės, išpuošti namai, eglutė, lemputės, atostogos, kalnai, besmegeniai, šaltukas lauke ir tiek daug džiaaaaaugsmooo! ♥

Kalėdų prasmę kiekvienas žmogus supranta skirtingai.
Vieni piktinasi, kad ši šventė - komercinė, kad pilnos parduotuvės Kalėdinių prekių, dainų, ir persirengusio Kalėdų senelio tik nori pasipelnyti.
Kitiems svarbiausia - dovanos! Jie neįsivaizduoja Kalėdų be kalno sniego ir Kalėdų senelio lipančio per kaminą..
Tretiems Kalėdos tai laikas, kai žmonės susikaupia, pailsi nuo kasdieninių darbų. Jiems tai ramybės bei buvimo su artimaisiais metas.

Man Kalėdos - didžiulė laimė. Šiuo metu stengiuosi būti geresnė.. visada stengiuosi, bet artėjant Kalėdoms dar labiau! Stengiuosi rodyti dėmesį artimiesiams, darau Kalėdines dovanėlės, vaikštau gatvėmis vakare ir tiesiog kvėpuoju jau Lapkričio mėnesį pasklidusiu žiemos kvapu. 

Manau, bent artėjant Kalėdoms turėtume pamiršti visus pykčius, vieni kitų atsiprašyti, apmąstyti, ką nuveikėm per šiuos metus ir bent dienai pasijausti laimingais bei laimingais daryti artimus žmonės. 

 
Ps.: Nesvarbu kiek jums metų, bet laišką Kalėdų seneliui privalote parašyti! 

2012 m. lapkričio 2 d., penktadienis

Svarbiausia žmogui - būti žmogumi.

Sveikuuučiai visi, kurie vis dar skaitot mano blogą.. Buvau nustojus rašyt, nes galvojau, kad niekam čia neįdomu. Bet.. Povilas įrodė, kad jeigu niekas neskaitytų mano blogo, jame nebūtų virš 4000 peržiūrų. 

Tai visų pirma, ačiū jums už tai!

Šiandien nerašysiu kažkokių meilės tekstų, romantiškų pamąstymų ir panašiai. Šiandien rašysiu labai paprastai. Ir tai, apie ką šiandien skaitysit bus patyčios.

Patyčios skaudi tema turbūt daugeliui, nes manau beveik kiekvienam tai teko daugiau ar mažiau patirt. Lietuvoj dažnai vadovaujamasi taisykle - stumk, arba ant tavęs užstums. Galbūt po patyčių įgauni daugiau stiprybės, pradedi labiau kovoti už save ir ne taip kreipi dėmesį į kiekvieną blogą žodį..
Bet..
Bet yra žmonių, kuriems patyčios yra baisiausia apie ką jie gali pagalvoti. Dėl patyčių žmonės užsisklendžia, įgauna kompleksų, užsidaro vieni namie, o netgi ir į mokyklą pradeda nenorėt eit. Baisiausia, kad yra tokių, kurie po patyčių nenori gyvent. Skaudžiausios patyčios savaime aišku yra jaunimo tarpe.



Nebesuprantu žmonių. Kas jiems yra? Kodėl žmonės kuo toliau, tuo labiau darosi nežmoniški? Pamiršta ką reiškia būti žmogumi. Pamiršta jautrumą, pamiršta užuojautą ir gerumą..
Niekas neturi teisės iš kito žmogaus atimti gyvenimo, nes jį turime tik vieną.
Nekalbu vien tik apie fizinę žmogžudystę, žmogų galima žudyti ir dvasiškai. Tie, kurie priveda žmogų iki tokio lygio, kai žmogus savo valia pasitraukia iš gyvenimo taip pat yra žmogžudžiai.

Privalom nustot tikėt gandais, kažkokiais pasakojimais ar nugirstais žodžiais.
Privalome suprasti, kad tai už ką palimstama slepiasi už stilingų rūbų, kad tai, ką vertiname ir mylime yra žmogaus širdyje.

Žinau, kad vienas mano įrašas nieko nepakeis, bet tikiu kad TU, bent TU vienintelis susimąstysi ką veiki šiam gyvenime, kaip turėtum elgtis su žmonėmis. Susimąstysi, kad galbūt šalia tavęs esančiam tikrai reikia pagalbos. Padėk jam. Apkabink ir padrąsink, juk mes žmonės ir tokiais privalome išlikti. 
Nes TU vienas gali labai daug ką pakeisti..

 


2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Neverta vaidinti tobulos - užtenka pamilti save

Graži moteris ne ta, kuri kasdien prie veidrodžio praleidžia pora valandų, o ta, kuri atsikėlusi, perbraukusi plaukus šepečiu išeina į gatvę - ji tiesiog pasitiki savimi.

Besišnekučiuojant su drauge mieste, pro šalį praėjo išskirtinė pora. Vaikinas aukštas, įdegęs, stilingas ir gražios formos. Mergina - priešingai. Visiškai paprasta, nesidažiusi, o ir aptemtas sijonas išryškino jos toli gražu ne liekną figūrą. Kiti pasakytų:
-Su tokia išvaizda jos niekas nemylės.
O štai priešingai, ją apsikabinęs eina paydėtino grožio vaikinas.

Draugė paklausė manęs:
-Kodėl taip dažnai paprastos, neitin gražios ar kažkuom išsiskiriančios panelės draugauja su svajonių  vaikinais? Ką jos tokio turi?

Neverta vaidinti tobulos - užtenka pamilti save, nes
kol nemylėsi savęs pati, tavęs nemylės niekas.

 




2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Pasaulis iš tavo vardo raidžių

Ne veltui sakoma, kad kartais žodžiai daug skaudesni už smūgius. O juk taip dažnai pakanka tik vieno žodžio, kad tavo gyvenimas sudužtų į mažytes šukes, kurios išsibarstų ant medinių kambario grindų. 

Žodžiai tokie stiprūs, kad sugeba nesugrįžtamai sudaužyti jausmus, svajones ir netgi gyvenimus. O tu neviltingai sėdėsi ir tiesiog žiūrėsi į grindis pilnas šukių.. Nieko nebepakeisi.
Ir šukių jau nebesuklijuosi.. Jos tokios mažytės, kad net vėjas pro kambario langą sugeba pakelti jas į orą.  

Ir kai vėjas išdžiovins ašaras nuo tavo veido..

Susimąstyk, ar tavo žodžiai negriauna gyvenimo žmogaus, prabundančio pasaulyje, sudėtame iš tavo vardo raidžių. 

 

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

Nutilk.

Nutilk, girdi? Tai ruduo.

 
Ir kai lauke šalta, girdžiu, kaip į langą beldžiasi tyla. Matau į vidų bandančius patekti saulės spindulius. Deja, jų vis mažiau ir mažiau. Vakarėja. Ir jausmas toks, kad gatvėje žmonės pikti.. draugai liūdni, o net ir žaislas ant mano lovos neatrodo laimingas.  Jausmas toks, kad netgi dainos rauda man į veidą. 

Aš iš paskutiniųjų užsimerkiu ir bandau nepasiduodi. Užsimerkt prieš blogį, prieš nesutarimus, prieš rudenines depresijas ir liūdnas mintis.
Ir aš nedrįstu prieiti prie lango, bijau, kad paskutinis spindulėlis nuriedėjęs dangumi, nusineš paskutinius šviesos kristalėlius, kurie žibėjo mano akyse.


Nutilk. Tiesiog būk spinduliu, kuris įžiebs šviesą kito akyse.


2012 m. rugsėjo 10 d., pirmadienis

Gyvenk, kol įkvėpt gali

Būna tyliai sukandusi dantis verkiu, kad niekas negirdėtų, nusivalau ašaras ir sakau sau:  
Gyvenk, kol dar ikvėpt gali. Gyvenk.

Tikėk rytojumi. Nusipiešk saulę ir lietų, kad vaivorykštė basomis ateitų. Paleisk balandžius į dangų, kad sniegą sukurtų. Su adata žemę pradurk, kad gėlės išaugt galėtų. Nusipiešk dangų, kad vakare žvaigždes stebėt galėtum. Nusipiešk jausmus, kad meilę pajustum.

Nusipiešk rytojų, kad ir vėl įkvėpt galėtum.

 

2012 m. rugpjūčio 22 d., trečiadienis

Gyvenu skausmu.

Sušlapusiais nuo ašarų pirštais praveriu duris.
Duris į ten, iš kur niekas negrįžta. Stengiuos tai daryti taip, kad niekas nepastebėtų, nepamatytų ir neišgirstų..
Tiesiog noriu atsikratyti visų problemų, minčių bei pati savęs.
Noriu atsikratyti blogų minčių, blogų sprendimų, nevykusių draugysčių ir svajonių.. kurios niekada neišsipildys.
   
Būtent čia aš per daug kartų klydau. Blogai pasijaust priverčiau per daug žmonių.. Atviros žaizdos nusėjo mano pačios kūną ir mintis. Todėl ir nusprendžiau atidaryti tas šaltas lyg ledas duris. Noriu, kad niekas  apie tai nesužinotų.
Aš tikiu, kad jei dabar išeisiu pro tas duris niekas manęs nepasiges. Ir netgi vėjas nepūs, kad jas užvertų..

Tačiau susimąstau, negi viską ką padariau neturėjo reikšmės? Negi tiek skausmo iškenčiau be reikalo? Ir tik todėl, kad vėliau atverčiau tas duris ir tiesiog išeičiau?
Susimąstau, kad mano gyvenime buvo ir gerų akimirkų, mylinčių draugų, nuoširdžių apkabinimų, tikrų šypsenų ir širdį pasiekiančių žodžių..

Aš stipriai trenkiu durimis jas uždarydama ir vėl atsisuku į savąjį, mažą pasaulį..


2012 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Bannalu.

Aš tik maldauju tavęs
Kad niekada nepaliktum manęs
Nesvarbu kas buvo ir kas bus
Meilė tau niekad nepražus.

Šypsokis tik man kasdien
Tikiu, mūsų širdys plaks išvien.
Galvoju apie tave dažniau, nei kvėpuoju
Gal todėl tik meile tau alsuoju.

Prižadėk man, kad niekada nepaliksi
Juk gyvenimo minutės tiksi
Ir kad ir kas mūsų meilei trukdys
Mūsų meilė bus jiems pavyzdys

Kaip mylėti, kaip tausot
Kaip meilę savo dovanot.
Myliu tave, juk pats gi tą žinai
Ir čia ne melas-kartosiu tau tai amžinai.




 


2012 m. liepos 22 d., sekmadienis

Vertink, brangink ir saugok.

    Jau ne pirmą kartą galvoju apie mirtį. Siaubas. Būdama kaime mamai skambindavau į dieną po kelis kartus.. tiesiog ji mano geriausia draugė. Ji palaiko, paguodžia ir paskatina.. Neįsivaizduoju ką be jos daryčiau. Tada ir pradėjau mąstyt apie mirtį. 
    Neseniai sužinojau, kad vienas jaunas šeimos draugas mirė dėl problemų su širdim. Atrodo neseniai šnekėjom, juokėmės ir žadėjom visi kartu važiuoti prie jūros. Planai sugriuvo.. nebėra.
    Neįsivaizduoju kas būtų, jei netekčiau artimų žmonių. Pačių artimiausių. Tu negali jam paskambint, negali pas jį nuvažiuot, negali apkabint.. Bėk nors ir į visas keturias puses niekur jo nebėra. Tos mintys neseniai praėjusią naktį neleido užmigt. Dabar jau vien pajuokavimas "Persivalgiau.. mirsiu tuoj" sukrečia. 

Pradėjau vertint ką turiu. Tą naktį parašiau sms mamai "myliu". Tik tada galėjau užmigt.. supratau, kad nėra nieko svarbiau už dabartį. Turim vertinti žmones, kuriuos turime šalia. Pasakyti myliu, apkabint ir įrodyt, kokie jie svarbūs ŠIANDIEN. Tuoj pat. 

Turėk omeny, jei esu bendravus su tavimi daugiau nei vieną kartą, esi man tikrai svarbus. 


Vertinkit tai,
ką turit, kad netektų vertinti to, ką turėjot.   

Būtinai pažiūrėkit visą klipą.

Čiau!

2012 m. liepos 10 d., antradienis

Tik draugai..

Šiandien susimąsčiau.. ar gali panelė ir vaikinas būti geriausi draugai? TIK draugai.

Galbūt panelė ir vaikinas nuo mažens žaidė smėlio dėžėje, slapstėsi žaisdami slėpynių ar kartu spalvino knygeles. Gal jie kaip sesė ir brolis, todėl tarp jų daugiau nei draugai negali būt?

Mano nuomone, taip būt negali. Nebet labai retais atvejais. Nemanau, kad tarp geriausių draugų visada išliks tik draugiška trauka. Vistiek vienas iš jų pajus, ar bent pagalvos apie kažką daugiau. Jei mano vaikinas turėtų draugę, kuriai išsipasakoja, susitikinėja, skiria daug dėmesio neštverčiau. Gal esu per daug pavydi. (?) Ir aplamai, manau merginos ir vaikinai visiškai kitokie. Panelės mėgsta apsipirkinėt, plepėt su draugėm apie drabužius, parduotuves ir panašiai, tuo tarpu vaikinai išgerti alaus, žiūrėti futbolą. Nesakau, kad nėra merginių geriančių alų ir žiūrinčių futbolą, bet kalbu apie daugumą.

Taip galvoju aš. Savo nuomonę išreikškit komentaruose.

Čiau!

 

2012 m. liepos 5 d., ketvirtadienis

Vaikino idealas. (Liepos 5d.)

Suuuper šita diena. PAGALIAU galėjau pasidegint. Stebiuosi, kaip varnos nenunešė. Kadangi pagrindiniai mano vasaros tikslai pailsėt ir įdegt, tai saulytė mano kieme ypač laukiama!
 

Labai daug žmonių manęs yra paklausę - Koks tavo vaikino idealas? Šiandien pabandysiu atsakyt į šitą klausimą, nors idealų gi nebūna, bet pasvajot galima!

Mano nuomone idealus vaikinas turėtų elgtis nesavanaudiškai, mandagiai, džentelmeniškai, gerbti savo panelę. Idealus vaikinas turėtų skirti daug dėmesio savo panelei, vietoje ir laiku dalinti jai komplimentus, garsiai ja žavėtis, pagirti, kai ji to nusipelnys. Tobulas vaikinas rodys norą susitikt su panelės tėvais, juos gerbs ir paliks jiems gerą įspūdį. Mokės prajuokinti ne tik panelę, bet ir jos drauges, paliks joms nepamirštamą įspūdį. Tobulas vaikinas mokės pastovėt už save ir už savo panelę. Ji turi žinoti, kad už jo ji saugi.  Idealus vaikinas turi padėti ir palaikyti panelę visada, kai jai to reikia, padėti išspręsti visus sunkumus. Idealus vaikinas nepasikėlęs, bet žinantis savo vertę. Nuoširdus, draugiškas ir užjaučiantis. Idealus vaikinas bus tobulas lovoje. Jis bus aistringas, karštas, bet tuo pačiu ir švelnus merginai. Tobulas vaikinas mylės savo panelę, ir visada jai primins kokia ji graži, ir kaip jis ją myli. Tobulas vaikinas - rimtas, tvirtas ir žinantis ko nori. Idealus vaikinas turi būti ištikimas, jautrus bei jausmingas..bet ne moteriškas. Turėtų parodyti, kad myli ir pavydi savo merginos. Idealus vaikinas pagarbiai elgsis su kitomis panelėmis, bet su jomis neflirtuos. O jeigu ir flirtuos, vėliau nusišypsos ir pabučiuos savo merginą, pasakys jai, kad ji jam - svarbiausia. Vaikinas turėtų būti atsakingas, nelakstyti beprotišku greičiu, saugoti tiek savo, tiek panelės gyvybę. Idealus vaikinas mokės retkarčiais atsipalaiduoti, šokti klubuose, o kitą dieną jau būti tikru šeimos vyru. Jis nusives tave į tą vietą, kurioje susipažinot. Bus romantiškas ir mielas. Su tobulu vaikinu visada jausies gerai, stebėsi saulėlydžius ir pasitiksi saulėtekius. Kartu bėgiosit prie jūros ir dievinsit vienas kitą.
Idealus vyras  užjaus, paguos, apkabins, pabučiuos, laikys už rankos, gerbs, gins, saugos ir MYLĖS.

Žinoma, jei nori tobulo vaikino, turi tokia pat tobula būti jam.


Iki!



2012 m. liepos 3 d., antradienis

Piešinukai

Kai tik pradėjau rašyti blogą užsiminiau apie pomėgį piešt. O dabar net neužsimenu apie tai.

Taigi.. ištikrųjų pastaruoju metu nepiešiu. Tiesiog nenoriu. Turbūt jei pieščiau nenorėdama, o tik tam, kad piešt gautųsi nesąmonė. Net nežinau, kodėl dingo noras piešt.. Gal atsibodo, gal dėl to, kad turiu kitokį užsiėmimą. Nesvarbu, tikiuosi geit noras piešt grįš, o dabar dalinuosi keliais piešinukais iš albumo "Mokausi". Labai nepeikit, bet sveiką kritiką visada priimu.

čiau!

 

 

 

 

 

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

Dabartis


Nėra nieko svarbiau už dabartį.

Tik dabar viena tavo šypsena gali pakelti kažkam nuotaiką.
Tik dabar gali pasakyti draugui, kad jį myli ar apkabinti tau svarbų žmogų.

Dabartis tai viena mažytė akimirka, po kurios viskas pasikeis. Iš ši minutė, ši sekundė bus tik prisiminimai. Labai dažnai žmonės mąsto, kaip gyvens ateityje, ką mokysis ir kur dirbs. O ir apie praeitį juk dažnai pagalvojame. Bet kodėl taip nevertiname dabarties? Juk jos tuoj nebebus. Pradings, išnyks, sutrupės.. ir visa tai liks tik istorija.

Pabandyk suvokti save dabartyje. Ką tu jauti? Ką mąstai? Ką tu myli ir ką brangini? Visi jūsų jausmai, džiaugsmas, turėtų sklisti ne iš praeities - kaip ir kas įvyko, ne iš ateities - kaip ir kas įvyks, o iš dabarties, nes būtent tai, ką jauti šiandien kuria tavo rytojų.

Džiaukitės, kad esate dabar. Būkit laimingi dabar. Ir įsiminkit, kad po kelių minučių viskas gali pasikeist.






2012 m. liepos 1 d., sekmadienis

Kaimo ypatumai

Visą šį savaitgalį praleidau kaime, todėl ir sumąsčiau parašyti būtent apie jį. Anksčiau visi "kaimietukai" norėdavo gyventi mieste. O dabar atvirkščiai, dažnai miestiečiai poilsį, ar netgi gyvenimą renkasi kaime. Kai sužinojau, kad savaitgaliui vyksime į kaimą nenuliūdau.. bet ir labai nesidžiaugiau. Juk kaimas, ką ten veikt..

Klydau. Nuvažiavus ten nesigailėjau. Prabundi ryte visiškoje tyloje, nebent močiutė jau klausosi mišių per radiją. Kaimo žmonėms įprasta keltis anksti, kai tuo tarpu aš miegu tiek, kiek tik noriu. Na, bent vasarą. Žinoma, kaime esu ne pirmą ir ne paskutinį kartą, bet būtent šį savaitgalį susimąsčiau apie jo svarbą. Išėjus už kiemo ribų gali pasivaikščioti po, rodos, begalines pievas. Atrodo bėgsi pro jas tol, kol pritrūks oro. O aš kartais pagalvoju, kad galbūt mano pronūkiams ar gal netgi anūkams tokie didžiuliai laukai nebus kasdienybė. Juk kuo toliau, tuo dažniau naujovės "ima" viršų. Ir aplamai, kaime laikas slenka lėčiau.. Čia gyvenantys žmonės mažiau skuba, o neretai neskuba visai. Jie leidžia sau pasimėgauti gaiviu oru, pasigrožėti darželyje pražydusiomis gėlėmis ar pievoje nutūpusiu gandru. Manau kaimas labai puiki vieta pasislėpti nuo miesto triukšmo, mėgautis šviežiu oru, o ne automobilių išmetamųjų dujų tvaiku.

Tikiuosi ir jūs turit galimybę ilsėtis, ar netgi gyventi kaime.

Iki!
 

2012 m. birželio 29 d., penktadienis

Susipažinkim.


Tai taip, šiandien pabandysiu šiek tiek apie save papasakoti.. Nors nemanau, kad kokią pažįstu aš save, tokią pažįsta ir mano draugai. Mintį parašyt apie save “nusižiūrėjau” nuo Beatos blogo. (Apsilankykit - http://beatacerniauskaite.blogspot.com/).

Mano vardas Brigita. Aš tikrai žinau, kad esu užsispyrus. Labai. Mėgstu pasiginčyt. Kartais labai sunku mane įtikinti, kad esu neteisi, nes beveik visada turiu griežtą savo nuomonę. Ir nebandykit jos paneigt, nes ginčysimės visą dieną! Esu plepė, dažnai šneku daug ir apie betką. Kartais net sulaukiu tokių komentarų “Tu galėtum patylėt bent 5min?”. Žinoooma aš, kaip užsispyrus ožka šneku trigubai daugiau negu prieš tai.

Erzinu žmones. Bent man taip atrodo.. Kartais savo nuomone įžeidžiu žmones. Visada stengiuosi žmogui sakyt tiesą, o ne meluot, bet tuo pačiu ir nenoriu žmogaus įskaudint ar įžeist.

Esu jautri. Tikrai. Galiu apsiašarot nuo vieno blogo žodžio. Aišku tie žodžiai turėtų būti iš žmogaus, kuris man tikrai svarbus. Nemoku būti maloni su tais, kurie nemalonūs su manimi. Nekenčiu pasikėlusių žmonių, kurie mano esą geresni už visus kitus. Žinoma, pasitikėjimas nėra blogai, bet jis turėtų būti proto ribose.

Labai dažnai daugiau jaučiu nei galvoju.. Todėl save laikau šiokia tokia romantike. Mėgstu žiūrėt romantinius filmus arba dramas ir pražliumbt pusę filmo.

Pradžiai tiek, iki kito karto!


Sveikučiai!


Nusprendžiau sukurti ir aš savo blogą.. niekada nebandžiau to daryt, bet visada žavėdavausi žmonėmis, kurie rasdavo apie ką įdomiai parašyti.

Taigi rašysiu ir aš kažką savo. Kurie mane pažįsta, žino, kad pradėjau piešt pieštuku. Tas pomėgis buvo visada, tik niekada niekur nesimokiau to daryt. O dabar tai ypač mane traukia, ir stengsiuos tobulėt.

Taip pat šiame bloge ir išssakysiu savo nuomonę apie tam tikrus dalykus, papasakosiu apie įvykius mano gyvenime, dalinsiuosi nuotraukomis ir piešiniais!

Iki greito!